Šiandiena norisi pasidalinti asmeninėmis įžvalgomis apie žmonių, pradedančių ar jau pradėjusių savo terapinę kelionę, lūkesčius. Šios įžvalgos yra gimusios skaitant įrašus socialiniuose tinkluose, kur žmonės kelia įvarius klausimus apie psichologo konsultacijas, psichoterapiją. Parašius, žmonės sulaukia įvairių komentarų, patarimų. Tenka girdėti/skaityti įvairių klausimų:
Labai natūralūs klausimai. Kiekvienas siekdamas pagalbos nori, visų pirmą, palengvėjimo. Ir, ilgą laiką patiriant kančią, labai norisi, kad kuo greičiau problemos būtų išspręstos, ar kuo greičiau palengvėtų. Dažnai čia suveikia ir paprasta žmogiška logika: „Juk moku už paslaugas, tai man turi suteikti paslaugą, kažkaip mane sutvarkyti, turiu jausti grąžą“. Gali kilti pyktis terapeutui, kurį ne taip lengva parodyti tiesiogiai, tuomet žmogus ieško su kuo apie tai pasikalbėti už terapijos ribų. Iš norinčiųjų pagelbėti girdisi įvairių nuomonių:
Tą irgi galiu suprasti, juk kartais iš tikro būna, jog specialistas netinka. Ir taip, be galo svarbu yra jausti, kad terapija vyksta, ir ryšys su terapeutu bendrai yra tenkinantis. Tačiau visame tame yra viena slidi vieta. Atėjus į terapiją su lūkesčiais, kad terapeutas pasakys ką jums daryti, terapeutas bus jums kaip pleistras ant žaizdos, jis jus ištrauks iš jūsų nežinomybių, baimių, nuims nerimą, padės nebejausti skausmo išsiskyrus su partneriu, tikėtina jog patirsite nusivylimą. Galite daug kartų keisti terapeutą siekiant išlaikyti šią iliuziją. O tiesa yra tokia, kad terapeutas yra tik palydovas jūsų kelionėje, jis nepermato jūsų kiaurai, nežino ką jus jaučiate, kol jam nepasakote, neturi atsakymų į jūsų gyvenimo klausimus. Nes tiesiog nėra vienintelio būdo, tinkančio visiems, nėra nei vieno vienodo žmogaus, kiekvieno patyrimas ir kelias yra labai individualus.
Na turbūt kyla klausimas, kam tuomet reikalinga psichoterapija? Ir ką gi terapeutas veikia, juk atrodo kad tik klausosi ir tiek. Klausantis jūsų terapeutas nėra pasyvus, jis dirba su tuo turiniu, kurį jus pateikiate, užduoda klausimus, įvardina, apibendrina tai, ką girdi. Jis yra nebylus jūsų kančios ir nepatogių, sunkiai atlaikomų jausmų liudininkas. Terapijoje atsiranda jausmas, kad tave girdi ir jaučia, kad nesi vienas, kad pasidalinus yra lengviau išgyventi ir atlaikyti. Terapeutas dalinasi savo įžvalgomis, padeda pamatyti sunkiai užčiuopiamus dalykus. Bet bent jau psichodinaminėje kryptyje jis nėra mokytojas ar žinovas. Šioje kryptyje skatinama auginti vidinius resursus, padedant tik iš dalies, žmogus yra savo gyvenimo ir pokyčių autorius, jis yra aktyvus. Net nepaisant terapeuto įžvalgų (sakau tai iš asmeninės patirties, nes pati ne vienerius metus lankau asmeninę psichoterapiją), geriausios įžvalgos, kurios skatina pokyčius, kyla iš pačio žmogaus. Patarimai neveikia, bet asmeninės įžvalgos veikia geriausiai ir jos gimsta terapiniame santykyje. Iš asmeninio patyrimo galiu pasakyti, terapija yra kruvino prakaito kelias, su mažais prašviesėjimo intarpais. Kaip baisiai tai beskambėtų, tai yra neįkainojama patirtis, ir tik tokį vidinio išgijimo kelią bent jau aš matau. Be kančios nebus rezultato. Žmonės ateina į konsultacijas ir stebisi, kodėl jaučia įtampą ir nerimą. Šiuos ir kitus jausmus jausti yra normalu. Turi jaustis su specialistu saugiai, bet ir neturi. Yra abi pusės. Apie visą tai verta kalbėtis su terapeutu. Aš ir pati kaip klientė norėčiau jaustis kitaip, kaip po masažo procedūros, bet deja, o gal ir laimei, terapija vyksta kitaip.
Jei po šio teksto jums kiltų abejonės ar norite ryžtis tokiam keliui, sveikinu, jus teisingame kelyje. Viską gerai apsvarstykite. Bet visgi, skatinu, kad ir nedrąsiai, ryžtis. Gal ir jums, kaip man pačiai, su laiku ims ryškėti mintis ir jausmas, jog įgyjate neįkainojamą patirtį.
Ir pabaigai, noriu pacituoti vieno mano kolegos mintį:
„Terapija nepadaro laimingu, neišsprendžia egzistencinių dilemų, neatneša prasmės pojūčio. Net ir po sėkmingos terapijos gyvenimas lieka neužtikrintas, nestabilus ir nesaugus, lydimas nerimo. Asmeninės netektys toliau skaudina. Nesusipratimai ir klaidos toliau vyksta. Gyvenimo laikas lieka ribotas, o nemalonūs kompromisai dėl to, kam skirti laiką, lieka neišvengiami. Tačiau terapija gali padėti rasti daugiau resursų tiek savyje, tiek kituose ir aplinkoje, kurie padeda pasitikti nesaugaus gyvenimo iššūkius“ (Justinas Grigas)
... šiandien nelengvas patiekalas... kažkada būtinai pasidalinsiu apie lobius, kuriuos galima terapijoje atrasti... ❤